Šarminis vanduo – šeimos sveikatai

Šarmų ir rūgščių pusiausvyra – svarbus būsimų mamų ir jų kūdikių sveikatos veiksnys, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Ar žinojote, kad organizmo užrūgštėjimas ir dehidratacija reikšmingai prisideda prie rytinio pykinimo? Jonizuotas šarminis vanduo padeda sumažinti pykinimą ir kitus toksikozės požymius.

Dėl mineralų atsargų, ypač kalcio, išeikvojimo bei sutrikusios organizmo pH pusiausvyros nėštumo metu moterims gali pradėti kristi dantys, pasireikšti trapių kaulų sindromas. Jonizuotas vanduo, prisotintas šarminių mineralų, subalansuotų optimaliomis proporcijomis, padės kompensuoti mineralų stygių nėštumo ir laktacijos laikotarpiu.

Jei kalbėtume apie mažuosius, tai juos reikėtų pratinti gerti šarminį vandenį kuo anksčiau, kol jie dar neįgijo įpročio vartoti gaiviuosius gėrimus, kuriuose gausu cukraus: gazuotus limonadus, pasterizuotas vaisių sultis ir panašiai. Saldūs gaivieji gėrimai rūgština organizmą, todėl vertėtų nuo jų susilaikyti.

Rūgštinis vanduo

Žmonėms, turintiems mažų vaikų, ypač pradedančių vaikščioti kūdikių, svarbi gyvenamosios aplinkos ekologija, nes nuo jos daugeliu atžvilgiu priklauso šeimos sveikata. Vaikų organizmas labai jautrus įvairiems dirgikliams, todėl oras, kuriuo jie kvėpuoja, daiktai, kuriuos liečia bei rūbai, kuriais vilki, turi būti nepriekaištingai švarūs. Šliaužiodami po namus mažieji smalsiai tyrinėja aplinką, rankiodami nuo grindų viską, kas tik pasitaiko po ranka ir dėdamiesi į burną. Net ir pati rūpestingiausia mama nespėja sužiūrėti visų „žygių“… Štai kodėl visi namų paviršiai bei daiktai, kuriuos dažniausiai liečia kūdikis, tarkime, žaisliukai, turi būti nepriekaištingai švarūs. Sintetiniai valikliai namų higienai netinka dėl jų sudėtyje esančių kenksmingų chemikalų, todėl reikėtų rinktis natūralius, ekologiškus.

Tyrimais ir ilgamete naudojimo praktika įrodyta, kad rūgštinis vanduo – galingas antiseptikas, veikiantis daugelio rūšių bakterijas, virusus, grybelius ir pelėsį. Jį galima naudoti įvairių paviršių dezinfekavimui namuose, kūdikio vonelės valymui, buteliukų, stalo įrankių ir čiulptukų dezinfekavimui, taip pat rūbų valymui ir dėmių pašalinimui.

Jei mažylis netyčia susižeistų, rūgštinis vanduo ateis į pagalbą. Naudokite jį nubrozdinimams, įbrėžimams ar įpjovimams vilgyti, – šitaip apsisaugosite nuo infekcijos, sumažinsite kraujavimą, o sužeidimai greičiau gis. Rūgštinis vanduo sušvelnins vystyklų dermatito požymius, nuramins sudirgusią odą, padės įveikti slogą ir gerklės skausmą, dantų bei dantenų infekciją.

Sidabringas vanduo

Sidabro kaip natūralaus antibiotiko savybės žmonijai žinomos nuo seno. Sidabringo vandens sudėtyje gausu ištirpusių teigiamų sidabro jonų, išsiskiriančių antibakteriniu poveikiu. Kuo didesnė jonų koncentracija, tuo stipresnis antibakterinis poveikis.  Sidabras veikia daugiau nei 650 mikroorganizmų rūšių – ne tik bakterijų, bet ir virusų bei grybelių.

Sidabringas vanduo – natūrali dezinfekavimo priemonė, todėl tinka sunkiai gyjančioms žaizdoms vilgyti, gerklei, burnai, nosiai bei užsikimšusiems ausų kanalams skalauti. Taipogi suaktyvina ląstelių regeneraciją po nudegimo.

  • Šis vanduo yra mums pačios gamtos dovanota gyvybės versmė. Savo sandara ir savybėmis jis daug artimesnis organizmo skysčiams negu paprastas geriamasis vanduo. Be to, ir daug skanesnis.

    Šarminis vanduo pasižymi šiomis unikaliomis savybėmis:

    •  natūraliai šarmina organizmą, mažina jo rūgštingumą ir padeda išlaikyti palankią šarminę-rūgštinę pusiausvyrą (tai daug šarmingesnis vanduo už bet kokį įprastai vartojamą vandenį, be to, jame yra daugiau mineralų nei įprastame vandenyje);

    •  yra natūralus antioksidantas ir stimuliatorius, neutralizuojantis neigiamą perteklinių laisvųjų radikalų poveikį (kadangi jo ORP, kaip ir organizmo skysčių, yra neigiamas – 100 mV–800 mV; įprasto vandens ir daugelio gėrimų šios reikšmės yra teigiamos), taigi vartojant tokį vandenį sveikosios ląstelės saugomos nuo pažeidimų, natūraliai stiprinama organizmo imuninė sistema;

    •  teigiamai veikia žarnyne esančias gerąsias probiotines bakterijas, gerina fermentaciją (taigi gerina virškinimą ir stiprina bendrąjį imunitetą);

    •  organizmas jį geriau įsisavina, kadangi šarminio vandens molekulės susijungusios į daug mažesnius (5–6 molekulių) darinius nei paprasto geriamojo vandens (10–13 molekulių); šarminis vanduo atitinka organizmo skysčiuose esančio vandens struktūrą, todėl organizmui nereikia keisti jo struktūros ir eikvoti papildomos energijos (šarminis vanduo tiesiogiai ir lengviau nei paprastas vanduo įsiskverbia į audinius, šalina žarnyne susikaupusius toksinus, įsotina ląsteles vandeniu, tirpina net sunkiausiai pasiekiamus 
    toksinus);

    •  šarminis vanduo yra takesnis (jo paviršiaus įtempimas beveik dukart mažesnis negu vandentiekio vandens) ir yra artimas kraujo paviršiaus įtempimui (todėl organizmą aprūpinus pakankamu šarminio vandens kiekiu, kraujas tampa skystesnis. Tai labai svarbi savybė, nes, organizmui rūgštėjant, kraujas tirštėja, blogėja kraujo apytaka, gali susidaryti kraujo krešulių.

    •  Šarminiame vandenyje yra daugiau deguonies, todėl jį geriant organizmas papildomai gauna deguonies ir gerėja bendra medžiagų apykaita.

    Visą vandenį, kurį vartojate, galite pakeisti šarminiu. Užsigeriant šarminiu vandeniu, bus geriau įsisavinami maisto papildai ir kitos veikliosios medžiagos (kuriose yra vandenyje tirpių komponentų, pavyzdžiui, mikroelementų).

    Vartojant šarminį vandenį svarbu žinoti, kad jonizuojant gautas neigiamas oksidacinis-redukcinis potencialas išsilaiko palyginti trumpą laiką. Vandenį laikant uždarytame inde ir saugant nuo tiesioginių saulės spindulių, naudingosios savybės išsilaiko tik 24–36 val. Todėl šarminį vandenį reikia gerti kuo šviežesnį, pasigaminus suvartoti per 12 
    valandų.

    Šarminis („gyvasis“) vanduo rekomenduojamas kaip sveikatos profilaktikos priemonė: jis stiprina imuninę sistemą, palaiko organizmo ląstelių gyvybingumą, stabdo senėjimą, suteikia energijos ir žvalumo. Šarminis vanduo gali būti rekomenduojamas ir įvairiems susirgimams gydyti (organizmui valyti, bendrajam imunitetui stiprinti, kraujotakai gerinti, vėžinių susirgimų prevencijai, esant įvairiems sąnarių susirgimams, radikulitui, osteoporozei, inkstų susirgimams, kataraktai, odos nudegimams nuo saulės, žaizdų gijimui skatinti, sergant cukriniu diabetu, gastritu, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opomis, esant padidėjusiam kraujospūdžiui, rėmeniui, vidurių užkietėjimui, skrandžio ir žarnyno darbui gerinti, nuo pagirių, odos ir plaukų priežiūrai).

    Gydymo tikslais gali būti kompleksiškai vartojamas ir šarminis, ir rūgštinis vanduo.

    Šarminį vandenį naudojant arbatai ir kavai ruošti, gerėja šių gėrimų skoninės savybės. Pamerkus į jį maisto produktus, pašalinamas nepageidaujamas kvapas. Šarminis vanduo gerina daržovių skonį, žaliosios daržovės tampa sodriai žalios spalvos. Japonijoje yra maždaug 30 000 restoranų ir užkandinių, naudojančių jonizuotą šarminį vandenį maistui gaminti.

    Šarminis („gyvasis“) vanduo buityje gali būti naudojamas sėkloms greičiau sudaiginti, siekiant didesnio derliaus, auginant gyvulius (greičiau auga viščiukai, žąsiukai, paršeliai, veršiukai ir kiti gyvuliai), gėlėms ir augalams laistyti (kad geriau augtų ir ilgiau nevystų).

Rūgštinis („negyvasis“) vanduo turi teigiamą elektros krūvį (teigiamą oksidacinį-redukcinį potencialą ORP) ir rūgštinių savybių. Dėl to jis yra stiprus oksidatorius ir pasižymi baktericidiniu, antiseptiniu, antialerginiu ir priešuždegiminiu poveikiu.

Rūgštinis vanduo daugiausia skirtas vartoti išoriškai: asmens higienos reikmėms – vakare prieš miegą burnai skalauti, vyrams po skutimosi sudrėkinti veidą, natūraliai odos rūgštinei terpei atstatyti, kaip kosmetinis skystis odai valyti, kad ji taptų švelni, švari ir sveika (šio vandens pH turi būti 5,5).

Rūgštinis vanduo rekomenduojamas vartoti išoriškai gydant įvairius susirgimus: nosiai praplauti ir burnai bei gerklei skalauti gydant peršalimo ligas, slogą, gerklę, gripą, burnai skalauti dezinfekuojant, įvairiems odos susirgimams gydyti, žaizdoms dezinfekuoti, esant praguloms, negyjančioms žaizdoms, alerginiams susirgimams, dantenų kraujavimui, dantų skausmui, odos ir nagų grybelinėms ligoms, veido spuogams, odos priežiūrai.

Kartais, gydant tam tikrus susirgimus, rūgštinis vanduo vartojamas ir į vidų (esant salmoneliozei, viduriavimui ir kitiems bakterijų sukeliamiems susirgimams). Tačiau jį galima gerti tik mažais kiekiais ir tik trumpą laiką.

Rūgštinis („negyvasis“) vanduo buityje gali būti naudojamas kaip universalus valiklis. Kadangi yra be jokių cheminių priemaišų, juo galima plauti indus, valyti kambarius, stalviršius ir kt. Japonijoje rūgštinis vanduo medicinoje naudojamas instrumentams ir patalpoms sterilizuoti. Prausiant šiuo vandeniu gyvūnus, panaikinamas nemalonus jų kvapas. Žemės ūkyje toks vanduo naudojamas derliui ilgiau išlaikyti (apipurškiant ar kitaip apdorojant), kaip apsaugos priemonė nuo augalus puolančių smulkių kenkėjų, grybelių, bakterijų, mikrobų ir kitokių ligų sukėlėjų.

Jau gilioje senovėje buvo žinomos gydomosios ir baktericidinės sidabro savybės. Kilmingi didikai naudodavo iš sidabro pagamintus virtuvinius indus ir įrankius, sidabriniuose induose laikė vandenį. Mūsų protėviai šventindami šulinį įmesdavo į jį sidabro monetų.

Sidabringas vanduo – tai vanduo, kuriame yra teigiamų sidabro jonų. Sidabringo vandens poveikis priklauso nuo sidabro koncentracijos jame, kuri matuojama miligramais litre (mg/l): kuo koncentracija didesnė, tuo stipresnis ir greitesnis baktericidinis poveikis.

Įrodyta, kad sidabras turi stipresnių nei kiti metalai antibakterinių savybių, mat greičiau prasiskverbia į mikrobų ląsteles, blokuoja jų bakterinius fermentus ir mikrobai žūva. Taigi sidabro baktericidinis poveikis (lyginant tokią pačią koncentraciją) yra stipresnis už antiseptikų ir antibiotikų. Be to, jis naikina pačius įvairiausius mikroorganizmus. Ir dar: mokslininkai nenustatė, kad bakterijos ilgainiui taptų atsparios sidabrui. Naikindamas žalingas žarnyno bakterijas, naudingai žarnyno ir kitų organų mikroflorai sidabras nepakenkia.

Sidabringą vandenį (atsižvelgiant į koncentraciją) rekomenduojama gerti stiprinant bendrąjį imunitetą, gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, chronišką gastritą, enteritą, cholecistitą, osteoporozę, kaulų lūžius, diabetą ir kitus endokrininius susirgimus. Tai puiki priešuždegiminė ir nuskausminamoji priemonė. Tokio vandens sudėtyje nėra laisvųjų radikalų.

Stiprios koncentracijos sidabringas vanduo – jis būna pilkas, kartus – skirtas tik išoriniam vartojimui (dedant tamponus, pavilgus, kompresus gydomi nudegimai, sunkiai gyjančios žaizdos, skalaujant burną gydoma parodontozė, stomatitas, skalaujant gerklę gydoma pūliuojanti angina, praplaunant nosį – alerginis rinitas).

Sidabringas vanduo (atsižvelgiant į koncentraciją) buityje gali būti naudojamas dezinfekcijai ir konservavimui (ypač geriamojo vandens, vaisių sulčių ir pan.). Sidabringu vandeniu apdoroti mėsos, žuvies ir kiti produktai ilgiau negenda, nepelija.

Didesnės koncentracijos sidabringą vandenį ilgą laiką (keletą mėnesių ir daugiau) ir dideliais kiekiais vartoti nerekomenduojama.

Sidabringas vanduo įgytas savybes išlaiko keletą mėnesių (kuo didesnė koncentracija, tuo ilgiau). Tik jį reikėtų laikyti tamsioje vietoje ar taroje (saugant nuo saulės ir tiesioginės šviesos).

Sidabras – ne tik taurusis metalas. Jis, kaip mikroelementas, būtinas vidinės sekrecijos liaukoms, kepenims, smegenims, kaulams, imuninei sistemai. Organizmui senstant, jo gebėjimas įsisavinti sidabrą mažėja. Trūkstant sidabro, silpnėja organizmo atsparumas.